Pagrindinė Agnės Žagrakalytės poezijos tema – moteriškumo refleksija, įvairios jo formos ir transformacijos. Žaidžiama vyraujančiais socialiniais ir kultūriniais moteriškumo stereotipais, eksperimentuojama moters emocinėmis būsenomis ir jų raiškos formomis. Labai svarbus erotiškumas, juslinis kūnų ryšys ir santykis su aplinkos daiktais. Autorės kūryboje moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi, drąsi, drastiška, aktyvi, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi ir nenuspėjama.
Pasak pačios autorės, naujausias eilėraščių rinkinys „Štai:“ – dešimties metų pasaulio stebėjimas: eilėraščiai apie meilę vengiant savistabos. Šie tekstai jau versti į vokiečių, slovėnų, italų, prancūzų, anglų kalbas, šiuo metu verčiami į lenkų kalbą.
Pagrindinė Agnės Žagrakalytės poezijos tema – moteriškumo refleksija, įvairios jo formos ir transformacijos. Žaidžiama vyraujančiais socialiniais ir kultūriniais moteriškumo stereotipais, eksperimentuojama moters emocinėmis būsenomis ir jų raiškos formomis. Labai svarbus erotiškumas, juslinis kūnų ryšys ir santykis su aplinkos daiktais. Autorės kūryboje moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi, drąsi, drastiška, aktyvi, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi ir nenuspėjama.
Pasak pačios autorės, naujausias eilėraščių rinkinys „Štai:“ – dešimties metų pasaulio stebėjimas: eilėraščiai apie meilę vengiant savistabos. Šie tekstai jau versti į vokiečių, slovėnų, italų, prancūzų, anglų kalbas, šiuo metu verčiami į lenkų kalbą.